Pirmieji duomenys apie išmaniuosius telefonus mokyklose JAV: ką rodo draudimų praktika

Ne veltui Stanford’o universitetas visą laiką yra, jei ne trejetuke geriausių universitetų pasaulyje, tai penketuke tikrai – renginių kokybė čia yra žadą atimanti.

Šiek tiek istorijos kontekstui: prieš beveik 10 metų aš metus mokiausi Stanford Graduate School of Business Executive Studies LEAD programoje. Po šios programos nuolat gaunu kvietimų dalyvauti tai viename, tai kitame renginyje, tačiau, na, iš Lietuvos net nuotoliu – jeigu yra tokia galimybė – dažnai yra sunku dalyvauti dėl 10 valandų skirtumo. Dabar gi einu visur, kur tik kviečia kaip alumnę, o šiemet – ypatingai puikūs metai, nes Stanford Graduate School of Business švenčia gyvavimo 100-metį.

Noriu pasidalinti vienu renginiu, kuriame šiomis dienomis dalyvavau – tai buvo išskirtinai Stanford’o bendruomenei skirtas susitikimas.

Tai buvo paskaita iš Stanford’o Cyber Policy centro, Freemano Spogli instituto ir Stanford’o teisės fakulteto rengiamų „pietų seminarų“ serijos.

Man apie juos sužinojus buvo itin smagu, nes jau keletą metų „Vaikystės Sode“ tėvams organizuojame „pietų vebinarų“ seriją, kai tėvai per pietų pertrauką gali prisijungti, ir vyksta informaciniai bei edukaciniai vebinarai. Žodžiu – bent jau mūsų organizacijoje šiuo klausimu – neatsiliekam nuo Stanford’o 🙂

Paskaita buvo Stanford’o profesoriaus Hunt Allcott, kuris tiria telefonų atsisakymą (draudimą) mokyklose. Tyrimas – visos JAV valstijos, viso keliasdešimt tūkstančių dalyvių, tad tikrai imtis rimta. Pristatymo/paskaitos pavadinimas – „Early Descriptive Evidence on School Smartphone Bans in the United States“. Tyrime bendradarbiauja su Jason Baron (Duke), Thomas Dee (Stanford), Angela Duckworth (UPenn), Matthew Gentzkow (Stanford) ir kt.

Nežinau, ar žinote Angela Duckworth, bet ji yra mokslininkė, kurią be galo gerbiu, o jos knyga „GRIT“ yra mano mylimiausių knygų sąraše ir rekomenduoju absoliučiai visiems pedagogams (ir ne tik, nes knyga nėra pedagoginė!). Knyga yra išversta į lietuvių kalbą – „Atkaklumas“. Sakė, kad būtent Angela padėjo kontaktuoti su mokyklomis visoje JAV per švietimo centrus ir pan. – dėl to pavyko gauti tiek daug dalyvių!

---

Tai ką parodė tyrimas? Surinkus 170 terabaitų (!!!) duomenų paaiškėjo, kad:

Geriau veikia griežtos taisyklės, nes nelabai griežtų taisyklių mokiniai nesilaiko, o mokytojai neišsireikalauja, kad mokiniai jų laikytųsi.

Dabar tyrimas yra atliekamas toliau ir stebima, kokią įtaką ekranai daro psichinei sveikatai bei akademiniams rezultatams.

Manote, kad blogą? Teisybę pasakius, dauguma taip manančių, bet, na, reikia įrodymų.

Kodėl manoma, kad būtent tokie bus rezultatai? Nes išmanūs telefonai trukdo sutelkti dėmesį, o dėmesio sutelkimas yra gyvybiškai svarbus išmokimui. Be to, jei leidžiame laiką su išmaniuoju, dažniausiai ne dėl to, kad mokomės, tad išmanieji yra ir laiko – kuris galėtų būti skirtas mokytis – vagys.

Kadangi paskaita truko valandą (juk „pietų seminaras“!), sužinojau daug jau atliktų įdomių tyrimų bei to paties tyrimo niuansų, kuriais noriu pasidalinti:

• 31 % valstybių uždraudė išmaniuosius telefonus mokyklose (Figlio ir Ozek, 2025).
• Maždaug nuo 2015-ųjų 12–17-mečiai patiria vis daugiau depresijos epizodų.
• Maždaug nuo 2015-ųjų pradėjo ženkliai augti 10–14-mečių savižalos skaičiai – duomenys vaikų, kurie buvo atvežti į priimamąjį.
• Maždaug nuo 2015-ųjų krenta (vis dar!) matematikos ir skaitymo rezultatai.
• JAV 32 valstijos bei District of Columbia turi išmaniųjų naudojimo mokyklose ribojimus.
• Efektyviausios taisyklės yra: (1) išvis mokykloje negali būti telefono; (2) centralizuotas telefonų surinkimas; (3) sudedama į dėžutes / maišelius; (4) laikoma išjungus spintelėje.
• Mažiausiai efektyvios: (1) surenkame klasėje; (2) telefono neturi (pa)matyti, t. y. viskas gerai, kol suaugęs / mokytoja(s) nemato.
• Mažiau nei 10 % apklaustų mokytojų mano, kad taisyklės yra per griežtos, o daugiau nei 50 % mano, kad galėtų būti griežtesnės.
• Mokyklose, kurios sugriežtino taisykles (sudedama į dėžutes / maišelius), išaugo mokytojų pasitenkinimas darbu ir ženkliai sumažėjo mokinių telefonų naudojimas per pertraukas bei pamokų metu. Be to, kai taisyklės griežtesnės, mokytojams lengviau jas komunikuoti mokiniams, nes viskas labai aišku.
• Išmanieji telefonai galimai kenkia jaunų žmonių psichinei sveikatai (trūksta duomenų, kad tą būtų galima teigti drąsiai).
• Nėra sisteminių įrodymų, kaip taikomos taisyklės mokyklose, ar tikrai jų laikomasi ir koks yra efektas.
• Šis tyrimas vyksta toliau ir dabar parodys, kokią įtaką telefonų surinkimas turi egzaminų rezultatams bei psichinei sveikatai.

Beje, paklausus žmonių, ko jie norėtų daryti daugiau, nr. 1 – sportuoti! Tada nr. 2 – taupyti pensijai, nr. 3 – mažiau naudoti socialinių tinklų, nr. 4 – sveikiau valgyti, o nr. 5 – riboti išmanaus naudojimą. Kaip matote, net dvi vietas iš 5 užima telefonai / socialiniai tinklai.

Dar toks įdomumas: 2016 m. tyrimas Anglijoje (Beland ir Murphy) parodė, kad draudimai pagerino testų rezultatus, tačiau 2020 m. tyrimas Švedijoje (Kessel, Hardardottir ir Tyrefors) parodė, kad draudimai nedarė jokios įtakos testų rezultatams. Tyrimas Norvegijoje 2024 m. (Abrahamsson) parodė, kad draudimas sumažino patyčių skaičių.

Ir toks liūdnesnis: kai išsitrinamas „Instagram’as“ (buvo atliktas tyrimas, kur žmonėms mokėta, kad jie išsitrintų ir nebenaudotų), nėra taip, kad žmonės pradeda bendrauti su kitais žmonėmis – jie vis vien renkasi ekraną. Tad atsisakius socialinių tinklų dažniausiai ekrano neatsisakoma. Jau net tyrimai yra, kad tiesiog einama į kitas „digital spaces“, ir buvo įvardinta, kad jaunimui tai vis dažniau yra DI platformos.

Paskaitos skaidrės (žinoma, ne visos, bet dalinuosi įdomiausiomis!)