Prancūzijos Polinezija – patirtys, kurių neišmoksite iš vadovėlio

Rutina yra efektyvi – ji padeda gyventi, dirbti, suspėti. Tačiau, tą rodo ir tyrimai, kai dienos ima kartotis, protas persijungia į autopilotą: nustoja aktyviai stebėti, klausti, mąstyti.

Mano patirtis drąsiai byloja – kelionės tą autopilotą išjungia. Ir tam nereikia nei ilgo laiko, nei didelio atstumo. Smegenys reaguoja ne į kilometrus, o į pokytį.

Būtent tai pajutau Prancūzijos Polinezijoje, kur pavyko apsilankyti ir patirti ne tik pasakišką gamtą, bet ir prisiliesti prie švietimo sistemos, vaikų, bendruomenių. Iš Europos čia atvykti – vienas vargas, tikrai neverta tiek keliauti dėl švietimo sistemos patirties (atostogoms tikrai rekomenduoju, ši vieta – Rojus Žemėje ❤️). Tačiau, supratusi, kad iš San Francisko tėra vienas skrydis, susigundžiau.

Čia pamačiau, kaip gyvenimas ir mokymasis persipina su vieta, kultūra, aplinka. Kaip šalis pamažu atsitiesia ir mokosi naujai gyventi – jau puoselėdami ir didžiuodamiesi savo kalba ir kultūra (dar visai neseniai visa tai buvo prancūzų draudžiama). Čia mažus vaikus augina seneliai ir giminė, o mokyklos orientuojasi į tai, kas salose svarbiausia –  mokiniai mokosi ne tik iš vadovėlių (beje, prancūziškų!), bet ir iš jūros bei bendruomenės. Gimnazijos, orientuotos į konkrečias veiklas, kurios naudingos saloms (lankiausi žemės ūkio, kitoje saloje po pandemijos duris atvėrė svetingumo įgūdžius ugdanti gimnazija ir pan.).

Dar kelionės moko lankstumo. Sunku likti įsitikinus, kad „mano/mūsų būdas“ yra vienintelis. Atsiranda daugiau empatijos – supratimo, kaip skirtingai žmonės gyvena, ką vertina, kaip sprendžia problemas. Tokios patirtys nuolat keičia požiūrį.

Įspūdį paliko ir aplinkosauginiai projektai: mokyklos kartu su bendruomenėmis rūpinasi jūros ekosistemomis, koralų rifų atkūrimu, kalba apie tai ir prisiima atsakomybę už savo aplinką (Prancūzijos Polinezijoje Prancūzija atliko savo atominius bandymus – dabar siekiama atitaisyti padarytą žalą). Grįžtu su konkrečia mintimi, kaip šią patirtį galima perkelti ir į mūsų Urban Garden stiprinimą mokykloje. Keista, kad nebuvau anksčiau apie tai pagalvojusi, bet štai aplinkos pakeitimas padėjo pamatyt ir mano aplinką kitomis akimis!

Kelionės taip pat grąžina arčiau savęs. Būdami nepažįstamoje vietoje, spręsdami kasdienius dalykus realiu laiku, mes pamatome, ką iš tiesų galime, kas mums svarbu, ir kur slypi mūsų atsparumas. Todėl grįžus namo daugelis dalykų ima atrodyti paprastesni. Aš laisvalaikiu išbandžiau du naujus dalykus: vandens motociklą (jet ski) ir irklentes (paddle boarding). Labai patiko!

Keliaudami žmonės dažnai sako, kad jaučiasi labiau savimi. Aš jaučiuosi kūrybiškesnė, dažniausiai grįžtu kupina naujų profesinių idėjų. Laukiu nesulaukiu įgyvendinimo!

Šilti linkėjimai iš Prancūzijos Polinezijos,

Austėja