Knygos apžvalga. THE HIGHEST EXAM. How the Gaokao Shapes China.

Autoriai Ruixue Jia (San Diego universitetas) ir Hongbin Li (Stanfordo universitetas) savo knyga padeda suprasti Kiniją. Ši knyga yra jau trečia mano knyga apie Kinijos švietimo sistemą, nes, na, man ji yra velniškai įdomi. Mat manau, kad mes Europoje, ir apskritai Vakarų pasaulyje, per mažai apie šią sistemą kalbame.

Visų pirma reikia suprasti tai, kad VISA Kinijos švietimo sistema yra apie gaokao – vieną brandos egzaminą, laikomą baigiant mokyklą ir kartu esantį stojimo į universitetą egzaminu. Mes net neįsivaizduojame, koks svarbus yra šis egzaminas, ir ši knyga tai papasakoja. Ir – ką dar labai svarbu suprasti – šiandien, globaliame pasaulyje, šis egzaminas ir jį supanti kultūra jau yra aktualūs ir mums.

Abu autoriai yra ekonomistai – studijavo ekonomiką tuo metu, kai Kinija nusprendė, kad gabiausi turi studijuoti ekonomiką, ir daug į tai investavo. Man tikrai stogą rauna toks sisteminis, vis dar egzistuojantis Kinijos požiūris į tai, ką turi mokytis gabiausi – ir, kas dar labiau stulbina, tai yra įgyvendinama!

Abu autoriai mokyklas baigė Kinijoje, tačiau abu mokėsi ir užsienyje – Švedijoje bei JAV. Hongbin vaikai taip pat mokėsi ir Kinijoje, ir JAV. Dabar abu autoriai yra profesoriai JAV. Tad jų istorijos, tiek asmeninės, tiek paremtos nepaprastai didelio kiekio duomenų analize, piešia įdomų ir akis atveriantį Kinijos švietimo sistemos paveikslą.

Pradėkime nuo to, kad kasmet gaokao laiko ~10 milijonų (!) mokinių. Tie, kas naudojasi socialiniais tinklais, neabejoju, matėte, kaip tėvai eina į šventyklas, darbai sustoja, atrodo, visa visuomenė sulaiko kvėpavimą, kol laikomas egzaminas. Mačiau vieną vaizdo įrašą, kuriuo dalinausi mokykloje: mergina su lašeline (nes neturi laiko valgyti!) užmigusi prie stalo ketvirtą valandą ryto – nes paskutinės dienos, kai dar gali kartoti medžiagą. Mačiau ir kitą vaizdo įrašą: vaikinas, parkritęs ant žemės, rauda prie mokyklos vartų, nes minutę pavėlavo ir nebuvo įleistas. Nenuostabu, kad Kinijos visuomenė yra apsėsta egzamino.

Mokslininkai remiasi apklausomis, tyrimais ir ekonomine analize, kad parodytų, jog Kinijos švietimo sistema yra it centralizuotos varžybos. Pasiruošimas gaokao prasideda net ne pirmoje klasėje, o anksčiau, ir tėvai negaili nei laiko, nei pinigų, kad tik jų vaikas tą egzaminą kuo geriau išlaikytų.

Žmonėms atrodo, kad tokia sistema yra sąžininga. Deja, ji labiausiai naudinga Kinijos komunistų partijai. Žmonėms atrodo – jei prastai pavyko išlaikyti egzaminą – kad jie per mažai mokėsi ir, žinoma, kaltina save, tačiau iš tiesų yra begalė kitų priežasčių, pavyzdžiui, nelygybė nuo pirmų vaiko dienų, nes jis gimė ne toje provincijoje, kurios lemia, kad vaikui pasiseka geriau išlaikyti egzaminą.

Ką pasiimu iš šios knygos:

• Kinijoje šeimoms didžiausias prioritetas yra išsilavinimas. Vidutinė Kinijos šeima išleidžia apie 17 % VISŲ šeimos pajamų vaikų išsilavinimui. Tai yra penkis kartus daugiau, nei pasaulio vidurkis.

• Kaimų mokyklose yra prastesni mokytojai ir mažiau resursų, o tai jau iškart didina atotrūkį – tas pats, deja, yra visame pasaulyje.

• Neapgaudinėkime savęs, kad Kinijoje mokiniai tik mokosi mintinai: Kinijos moksleiviai lenkia kitas šalis kritinio mąstymo, skaitymo ir matematikos tarptautiniuose patikrinimuose.

• Kinijoje šeimos yra įsitikinę, kad geras egzamino rezultatas yra sunkaus darbo ir intelekto pasekmė (kas yra tik dalinai tiesa).

• Kadangi visi pažįsta vaiką iš kaimo ar „paprastos šeimos“, kuri(s) puikiai išlaikė egzaminą ir įstojo į vieną geriausių universitetų, susidaro iliuzija, kad visi turi šansą. Na, yra tų, kuriems pasiseka, tačiau tikimybė yra labai LABAI nedidelė. Tokie pavyzdžiai didina tų žmonių tikėjimą sistema, kuri šiaip jiems yra nepalanki. Deja. Moksleiviai iš miestų turi šešis kartus (!) didesnį šansą APSKRITAI patekti į universitetą, nei moksleiviai iš rajonų. Apie elitinius net nekalbu – tikimybė yra 0.6%.

• Tarptautiniai tyrimai rodo, kad Kinijos mokiniai daugiausiai mokosi PO pamokų – apie 27 valandas per savaitę. Palyginimui: JAV – apie 20, o JK – 17 valandų per savaitę.

• Iš 10 milijonų, kurie laiko egzaminą, vos 5% pateks į elitinius šalies universitetus (Pekino, Tsinghua). Nepatekus tu jau žinai, kad tavo gyvenimas bus prastesnis – galimybių kažką pakeisti beveik nėra.

• Mokytojų atlyginimas bei karjera labai priklauso nuo mokinių rezultatų, tad mokytojai daro viską – prieš pamokas, per pertraukas, po pamokų – kad tik mokiniai suprastų ir išmoktų tai, ką turi išmokti egzaminui.

• Korepetitoriai yra būtinybė. Kinijos valdžia bandė uždrausti korepetitoriavimą, tačiau šis bandymas buvo nesėkmingas – korepetitoriavimo įmonės vėl sėkmingai dirba. Kai kurios šeimos korepetitoriams išleidžia iki 50% savo visų pajamų.

• 64 % Kinijos studentų norėtų dirbti valstybės tarnyboje baigę universitetą. Jie net vadinami „pink students“, nes, na, neužilgo bus raudoni (tarnaus Kinijos komunistų partijai).

• Kinijoje yra aštuonis (!) kartus daugiau STEM studentų, nei JAV.

• Vienas iš penkių studentų, baigusių universitetą pasaulyje (!), yra kinas. Jums lygiai taip pat neįtikėtina kaip man???

• Laikant gaokao egzaminą, visi, pasirinkę socialinius ir humanitarinius mokslus, turi laikyti politikos dalį. STEM pasirinkusieji to nedaro. Spėkit, kodėl?! Teisingai – STEM moksleiviai/studentai nekelia ideologinės grėsmės Kinijos komunistų partijai (na, bent jau taip manoma).

• „By throwing money and well-educated workers at the target industry, China‘s centralized system is able to cultivate the resources necessary to counteract external pressures at a speed far greater than a typical market economy would allow“. Šakės, LYGIAI apie tą patį su vyru kalbėjome rudenį! Ir va prašau, taip ir yra.

• Jeigu užsienio įmonės nori dirbti Kinijoje, „China told foreign firms that if they wanted to do business, they had to give their technological know-how to China‘s firms. The practice rose sixfold between 2002 and 2012”.

• “There is also a very well-defined archetype of a smart student: one who asks the fewest questions but scores the highest on exams”.

• “It is an open secret that doing good research (universitetuose) is not as important as schmoozing with powerful bureaucrats and their favorite experts”.

• World Values Survey parodė, kad 20% kinų mano, kad – jei žmogus nedirba – aptingsta bei 61-65% mano, kad žmogus skursta, nes jam trūksta gebėjimų. Apibendrinant, kinai tiki, kad gaokao išlaiko tie, kurie yra protingi IR sunkiai dirba, ir tai yra jų įsitikinimų/kultūros dalis.

• „The lack of transparency and prevalent corruption within China‘s institutions strengthens Chinese belief in a meritocratic education system“. Deja. Bet aš vis vien niekaip nesuprantu, kaip žmonės šių dalykų nemato ir nesupranta? Na, kaip???

• Kadangi vis daugiau kinų mokosi ir/arba studijuoja JAV mokyklose bei universitetuose, jų kultūra ir tradicijos pradeda daryti didžiulę įtaką. Knygoje aprašomos situacijos, kai taisyklės buvo pakeistos dėl patiriamo spaudimo iš kinų.

• Perskaičius knygą liko labai svarbus klausimas: ar sugebėsime atsilaikyti ir vertinsime holistiškai, ar reitingai bei testavimas bei mokymasis, orientuotas į egzaminus, paims viršų?! Nes universitetai, kurie bandė vertinti holistiškai, grįžta prie standartizuotų egzaminų (Brown, Dartmouth, Harvard, Yale, Georgetown, MIT, Caltech etc.). Ypač “as China strives to reshape the global order”.

Abu mokslininkai akcentuoja, kad NĖRA tobulos švietimo sistemos. Nei Kinijos, nei JAV, nei Suomijos – anei viena nėra tobula. Tačiau kiekvieną tobulinti galime tik gerai ją suprasdami.