Vaiko saviraiškos laisvė
Kontekstinio ugdymo sistema neįsivaizduojama be laisvo žaidimo – tai socialinės kompetencijos ir emocinės brandos pagrindas, nuo kurio priklauso vaiko sėkmė ne tik ugdymo įstaigoje, bet ir gyvenime.
Dar 1962 m. J. Piagetas įvardijo, kad įsivaizduojamieji žaidimai padeda įveikti baimes, leidžia vaizduoti tai, kas realiame gyvenime būtų neįmanoma, moko reguliuoti emocijų raišką, žaidimu padeda išvengti netinkamo elgesio pasekmių.
Įsivaizduojamasis žaidimas taip pat leidžia vaikams garsiai kalbėti apie malonias ir nejaukias situacijas, ko galbūt vaikai nedarytų ne žaidimo metu.
Dažnai žaidimas asocijuojasi su ikimokyklinio amžiaus vaikais, daug kas pritaria, kad jiems ši veikla būtina, bet ilgametė praktika leidžia teigti, kad ir vyresni vaikai, turintys laiko laisvam žaidimui, realistiškiau vertina save, geriau valdo emocijas, jų adekvatesnė savivertė. Kadangi vaikai realistiškai save vertina, jie pradeda suprasti ir tikėti, kad pasistengus sunkumai įveikiami, o savivertė nepriklauso nuo vienos sėkmės ar nesėkmės.
Moksliniais tyrimais įrodyta (Johnson, Christie, ir kt., 1999; Singer & Singer, 1998; Spodek & Saracho, 1998), kad kūrybiškumas ir žaidimas glaudžiai susiję, nes abiejuose procesuose būtinas gebėjimas naudoti simbolius.
Tad žaidimas ne tik moko spręsti problemas (o tai vienas svarbiausių XXI a. gebėjimų!), bet ir ugdo kūrybiškumą, vaikai geriau mokosi.
Laisvas žaidimas ir jo sukuriama aplinka kontekstinio ugdymo sistemoje yra kasdieniai palydovai: ikimokyklinio amžiaus vaikai per dieną ugdymo įstaigoje turėtų žaisti bent 4 val., iš kurių 1 val. praleisti lauke, o pradinėje mokykloje iki trečios klasės ugdymas vyksta per žaidimą. Nuo trečios klasės žaidimas integruojamas į veiklas, o žaidybiniai elementai lydi ugdytinį viso proceso metu.
Kontekstinio ugdymo sistemos tikslas – transformuoti požiūrį į ugdymo(si) procesą atsižvelgiant į naujausius mokslinius tyrimus ir grindžiant juos empirine mūsų patirtimi.
Žaidimas kontekstinio ugdymo(si) procese leidžia vaikams būti atviriems naujoms patirtims, nebijoti pokyčių ir kūrybiškai spręsti iškilusius iššūkius.
Pasaulyje, kuriame ugdymo turinys nuolat kinta, gebėjimas rasti reikiamą turinį, jį pritaikyti ir panaudoti itin svarbus, o žaidimas būtent tai ugdo.